Štai svarbiausi principai, kaip pagerinti savo gyvenimą:

Dovanojimas - būtina gausos sąlyga

Davimas visada yra susijęs su galimybe gauti, nes žmonių santykiai grindžiami abipusiškumo dinamika.

Taigi, kadangi santykiai yra nuolatinių mainų su kitais žmonėmis būsena, nustoti reikšti atvirumą ir altruizmą reiškia ruoštis konfliktams ir vienatvei.

Štai kodėl taip svarbu "duoti": tai skatina šių mainų tęstinumą ir sudaro palankiausias sąlygas gauti.

Kuo daugiau duodame, tuo daugiau gauname. Ir aš nekalbu apie garsųjį (ir dūminį) "traukos dėsnį".

Kalbu apie bendradarbiavimą, kuris nuo seno yra žmonijos civilizacijų pagrindas.

Kad pagerintumėte šią savo gyvenimo sritį, galite priimti tokį sprendimą: kiekvieną kartą, kai užmezgate su kuo nors santykius, ką nors jiems duokite. Ši dovana nebūtinai turi būti materiali.

Vertingiausios dovanos dažnai būna nematerialios, pavyzdžiui, meilė, dėmesys, komplimentai, pripažinimas, padrąsinimas, laiko dovanojimas ir pan.

Ugdykite atsiribojimą

Svarbu pirmiausia norėti to, ką turime, ir tuo pasitenkinti.

Jei norime ką nors įsigyti, pirmiausia galime atsisakyti prisirišimo prie to, ką norime įsigyti.

Tai atrodo paradoksalu: ketinimą gauti tai, ko trokštame, deriname su atsiribojimu nuo to, kad tai prarastume.

Taip yra todėl, kad visada esame prisirišę prie to, ką daiktai mums reiškia.

Taigi atsiribojimas palengvina sąmonę ir skatina laisvę. Galime viską gauti, galime viską prarasti.

Tai padeda mums atsiriboti nuo savęs ir suvokti, kad laimė daugiausia slypi mumyse pačiuose.

Ieškoti savo kelio ir gyvenimo tikslų

Kiekvienas gali rasti savo gyvenimo kelią ir tikslus. Kiekvienas turi bent vieną unikalų talentą ir asmeninį būdą jam išreikšti.

Kiekvienas žmogus visada turi gebėjimų, leidžiančių jam atlikti tam tikrus dalykus geriau nei kitiems. Tačiau kiekvienam talentui būdingi ir unikalūs poreikiai.

Kai šie poreikiai sutampa su kūrybine jūsų talento išraiška, tai ir įžiebia kibirkštį, suteikiančią jūsų gyvenimui prasmę. Taigi pagrindinis tikslas - atrasti, kas iš tikrųjų esame.

Taip pat reikia kuo dažniau išreikšti savo talentą, kai jį atrandame, ir nukreipti jį taip, kad jis tarnautų ir kitiems (ir pirmiausia).

Išsilaisvinkite nuo nepageidaujamų minčių, kurios verčia jus kentėti

Daugelis žmonių kenčia tylėdami, todėl nepageidaujamų minčių paleidimą laikau pirmuoju asmeninio tobulėjimo principu.

Iš tiesų šie žmonės kovoja su mintimis, kurios verčia juos kentėti, su mintimis, kurios vis sugrįžta ir susijusios su temomis, kurios gali būti labai nemalonios, o kartais net trikdančios.

Nereikia nė sakyti, kad tokia patirtis gali sukelti abejonių ir priversti žmogų suabejoti savimi dėl neteisingų priežasčių...

Nenuostabu, kad šis turinys mūsų sąmonėje gali būti mažų ir didelių kančių šaltinis.

Kovojant su šiomis mintimis, jos gali tapti įkyriomis, ir galiausiai jos užpildo mūsų kasdienį gyvenimą neigiamomis emocijomis.

Tokiomis aplinkybėmis sunku atsiduoti asmeniniam tobulėjimui.

Tačiau įmanoma suprasti, kodėl šios mintys vis sugrįžta ir kankina mūsų gyvenimus, atsigręžti atgal ir leisti joms išlaisvinti mūsų protą.

Dėl to mažiau nerimo, kančios ir geresnės būsenos.

Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie tyliai kenčia nuo tokių minčių, kviečiu jus perskaityti šį išsamų straipsnį, kuriame bus paaiškinta, kaip jos veikia ir kaip nuo jų išsilaisvinti.

Mūsų įsitikinimai formuoja mūsų savivertę

Tai, ką galvojame apie save, tampa absoliučia tiesa, net jei tai yra absoliuti netiesa!

Todėl kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, ką patiriame - ir geriausius, ir blogiausius dalykus.

Kadangi mes kontroliuojame savo mintis, o mūsų mintys kuria mūsų gyvenimo patirtį ir emocijas, galime pakeisti savo mąstymą ir kalbėjimą, kad sukurtume naują, konstruktyvesnę patirtį.

Pavyzdžiui, galite sau sakyti: "Visi man visada gali padėti", o ne "Kiti nori manimi pasinaudoti".

Kiekvienas iš šių įsitikinimų sukels labai skirtingus išgyvenimus ir emocijas. O tai, kuo tikime, tampa tiesa mums patiems...

Visi turime pagrindinę vertybę

Mes visi turime vienodą vidinę vertę, kurios iš mūsų niekas negali atimti. Deja, šia pamatine vertybe tikime retai...

Pavyzdžiui, asmuo, kuris yra įsitikinęs, kad niekas negali jo vertinti, patiria daugiau atstūmimo.

Taigi tikslas - atsisakyti destruktyvių įsitikinimų ir suvokti, kokie esame be galo mylimi, o tai padės mums geranoriškai žvelgti aplink save.

Turėdami tokį požiūrį į gyvenimą pastebėsite, kad žmonės, kuriems jau patinkate, jus labiau mėgsta, ir lengviau išreikšite savo meilę kitiems.

Mūsų veiksmų pagrindas - meilė (plačiąja prasme)

Dažnai būna sunku meilę paversti savo gyvenimo ir veiklos centru. Neturime laiko, esame per daug užsiėmę, per daug įsitempę...

Tačiau meilė ir gerumas sau ir kitiems palengvintų mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, jei bandome kontroliuoti kitus, švaistome savo energiją.

Kad galėtume taikyti šį principą, pirmiausia turime priimti, t. y. galime bendrauti su žmonėmis ir aplinkybėmis taip, kaip jie mums pasirodo. Šis atvirumas yra viena iš meilės formų.

Kitas svarbus šios "meilės" aspektas yra atsakomybė. Tai reiškia, kad niekas nekaltinamas dėl to, kas mums nutinka.

Kadangi visos problemos turi sprendimų ir galimybių, ši atsakomybė padeda mums kiekvieną situaciją paversti teigiama.

Esame linkę atkartoti emocinę aplinką, kurią patyrėme jaunystėje.

Vaikystės įtaka padeda mums pažinti save. Jos nėra nei geros, nei blogos.

Esame linkę elgtis su savimi taip, kaip elgėsi mūsų tėvai, ir dažnai atkuriame tokius santykius, kokius palaikėme su savo tėvais.

Mes kritikuojame save, jei tėvai mus kritikavo; mes neprarandame drąsos, jei tėvai mus drąsino.

Norėdami išsiaiškinti šį modelį savo gyvenime, pagalvokite, pavyzdžiui, apie savo santykius su viršininku darbe arba santykius su partneriu.

Jei šio testo rezultatas neigiamas, nekaltinkite tėvų. Jie padarė viską, ką galėjo, bet negalėjo išmokyti jūsų to, ko nežinojo. Būkite užjaučiantys savo tėvams ir vietoj to paklauskite jų apie savo vaikystę.

Taip geriau suprasite savo įsitikinimus, net jei jie galiausiai yra destruktyvūs, ir išmoksite išsilaisvinti nuo tam tikrų baimių ar sustabarėjusių minčių.

Didžiausia mūsų turima galia yra dabarties akimirkos galia.

Visos mūsų gyvenimo patirtys kyla iš akimirkų, kurias patyrėme per savo praeities mintis ir nuostatas. Tos akimirkos praėjo.

Dabar svarbu pasirinkti, ką galvojame, darome ir sakome dabartyje, ypač pasitelkiant atleidimą ir sąmoningumą.

Ši "galia" atsiranda dėl to, kad mūsų dabartis padeda formuoti įvykius, kuriuos patirsime rytoj, kitą savaitę, kitą mėnesį ir t. t. Taigi, ar mintys, kurias dabar puoselėjate, yra neigiamos, ar teigiamos?

Ar jie padeda kurti pasitenkinimo ir gerovės ateitį?

Net jei ilgą laiką puoselėjome destruktyvias mintis, praeitis neturi įtakos mūsų gyvenimui. Svarbiausia yra dabartis ir jos teigiamų pokyčių potencialas!

Tikrovė, su kuria susiduriame, yra mūsų mintys, ir mes galime pakeisti savo mintis...

Bet kokios problemos ir sunkumai, su kuriais susiduriame gyvenime, yra tik išorinis mūsų minčių ir vidinio gyvenimo poveikis.

Pavyzdžiui, savikritika, kuri lemia žemą savivertę, yra tik neigiama mintis apie save.

Kai sakote sau: "Aš nieko vertas", ši mintis sukelia daugybę pasekmių, įskaitant neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ir pyktį.

Todėl jei vengsite tokio mąstymo, išvengsite destruktyvių pasekmių, kurios paprastai atsiranda po to.

Kitaip tariant, jei pakeisite savo mintis į gerąją pusę, jūsų emocijos su džiaugsmu paseks ta pačia kryptimi.