Temos Archyvai: Well being

Kodėl verta praktikuoti sąmoningumo meditaciją?

Meditacija - tai visiems prieinama proto ir kūno praktika, kurią sudaro dėmesio sutelkimas į mintis ir pojūčius. Ji taip pat yra veiksminga sąjungininkė terapijos srityje. Ji dažniausiai naudojama siekiant pritraukti ramybę, atsipalaidavimą ir pusiausvyrą. Ji padeda pagerinti sveikatą ir savijautą.

Meditacija: Kaip ji veikia?

Susitelkdami į savo jausmus ir vidinį "aš", medituodami galime atleisti. Meditacijos pratimai ypač padeda puikiai atsipalaiduoti ir pašalinti neigiamas mintis bei stresą. Taigi medituojant galima susitelkti į autentiškus dalykus, taip pat išsiugdyti teigiamus įpročius, užtikrinančius gerą psichinę ir fizinę veiklą. Taigi tai gerina savijautą.

Meditacija yra daugelio dvasinių ir religinių papročių pagrindas, tačiau ją galima naudoti ir už šių papročių ribų.

Meditacijos principas pagrįstas minčių, emocijų ir kūno pojūčių santykiu.

Meditacijos rūšių yra įvairių, tačiau visos jos turi keturis bendrus bruožus:

  • Rami ir tyli vieta, kurioje galima medituoti, nes trukdžių bus kuo mažiau.
  • Patogi padėtis (sėdint, stovint ar vaikštant).
  • Koncentracija į konkretų tašką, kuris kinta priklausomai nuo meditacijos stiliaus. Dėmesys gali būti sutelktas į kalbą, fizinio ar įsivaizduojamo objekto vizualizaciją arba pojūtį.
  • Atviras požiūris, kuris palieka vietos meditacijai ir išsiblaškymui "pirmyn ir atgal".

Meditacijos technikos skiriasi viena nuo kitos. Labiausiai paplitusios šios meditacijos rūšys: vipasanos meditacija, transcendentinė meditacija, zen meditacija ir sąmoningumo meditacija. Pastaroji labiausiai paplitusi Vakaruose. Tai yra peržiūrėta vakarietiška tradicinės budistinės meditacijos versija.

Meditaciją sudaro vizualizacijos praktika, proto išvalymas ir koncentracijos įgūdžių lavinimas.

Meditacija: Kam ji skirta?

Tarpininkavimas - tai priemonė, padedanti pritraukti vidinę ramybę ir atpalaiduoti kūną bei protą. Meditacijos seansas leidžia atsipalaiduoti. Ši praktika padeda suvokti, kad protas yra veikiamas minčių antplūdžio, galinčio sukelti stresą ir neigiamas mintis.

Meditacijos principas leidžia mums išsivaduoti iš automatizmų, kuriuos primetame savo protui, ir nukreipti jį į esminius dalykus.

Apskritai meditacija gali padėti geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais, įkrauti jėgas ir geriau jaustis.

Konkrečiau, kai kurios meditacijos technikos padeda numesti svorio, valdyti stresą ir emocijas, priimti geresnius sprendimus...

Meditaciją ištyrė mokslas, o jos poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Taigi, ji gali sulėtinti smegenų senėjimą, išmokyti geriau valdyti skausmą ar palengvinti depresijos simptomus.

Pagal budizmo tradiciją meditacijos tikslas - palengvinti kančią. Jos esmė - padėti sau užmegzti ryšį su savo vidiniu "aš" ir atsisakyti poreikio kontroliuoti.

Kiek svarbi sveikatai gera mityba?

Maistas yra energijos ir maistinių medžiagų šaltinis organizmui. Jos stiprina organizmą ir stiprina imuninę sistemą. Todėl jie yra būtini jūsų fiziologiniam vystymuisi ir bendrai sveikatai. Tačiau kiekvienas maisto produktas turi savitų savybių ir skirtingą poveikį žmogaus organizmui. Todėl svarbu atskirti valgymą nuo gero maitinimosi. Čia sužinokite apie sveikos mitybos svarbą ir skirtingus maisto produktų vaidmenis jūsų organizme.

Geros mitybos nauda virškinimui

Mityba ir virškinimo sistema akivaizdžiai susijusios. Tačiau šis ryšys yra daug sudėtingesnis, nei atrodo. Daugelis žmonių įsitikinę, kad maisto virškinimo laikas priklauso tik nuo suvartoto maisto kiekio. Tokia analizė iš dalies klaidinga. Maisto kiekis iš tiesų yra svarbus. Tačiau daugiausia reikšmės turi maisto pobūdis. Vaisiai ir daržovės daugiausia sudaryti iš vandens ir skaidulų. Dėl to jie lengvai virškinami ir palengvina tranzitą. Priešingai, maisto produktai, kuriuose gausu cukraus ar riebalų, lėtina virškinimo sistemos veiklą. Dėl to gerokai pailgėja laikas, reikalingas jiems paversti energija.

Maisto vaidmuo raumenų ir kaulų vystymuisi

Maistas yra vienas svarbiausių fiziologinio vystymosi veiksnių. Taip yra todėl, kad maiste yra maistinių ir kitų organizmui naudingų medžiagų. Suvalgytos jos paverčiamos kalorijomis ir siunčiamos į kaulų ir raumenų skaidulas. Taip sudaromos sąlygos laipsniškam jų stiprėjimui ir ilgalaikiam vystymuisi. Vadovaujantis šia logika, maistinių medžiagų trūkumas turi priešingą poveikį. Organizmas išseksta, raumenys atrofuojasi, o kaulai tampa trapūs. Palaipsniui pradeda ryškėti nutukimo ir osteoporozės simptomai. Taigi tarp mitybos ir sveikatos yra ryšys, kurio niekas negali paneigti.

Mitybos poveikis pažintiniams gebėjimams

Posakis "sveikas protas sveikame kūne" toli gražu nėra nepagrįstas. Gera mityba naudinga organizmui trimis aspektais. Ji užtikrina greitą virškinimą, nuolatinį energijos tiekimą ir reikšmingą fiziologinį vystymąsi.

Tuomet organizmas įsijungia į teigiamą ratą ir aprūpina smegenis visomis tinkamam funkcionavimui reikalingomis kalorijomis. Štai kodėl šachmatininkai nepamiršta sąžiningo ir tvaraus vartojimo aspekto. Jie skiria tiek pat dėmesio savo mitybai ir fizinei būklei. Jie žino tikruosius savo proto poreikius. Dabartinis šachmatų čempionas yra visame pasaulyje žinomas modelis

Mitybos poveikis miegui

Aiškiai apibrėžta, kokį poveikį įvairioms veikloms daro jūsų pasirinktas maistas. O kaip su miegu? Ar gera mityba yra būtina norint gerai išsimiegoti? Štai atsakymas.

Miegas - tai laikas, kai jūsų kūnas turi pailsėti. Jis leidžia kūnui ir protui atgauti anksčiau per dieną išeikvotą energiją. Tačiau kūnas niekada nenustoja dirbti. Taigi net ir miegodami naudojate kalorijas. Todėl turite tinkamai maitintis. Rinkdamiesi tinkamus maisto produktus, galite užsitikrinti ramią ir tylią naktį.

Be to, produktai, į kuriuos pridėta cukraus, turi priešingą poveikį jūsų organizmui. Dėl jų tampate hiperaktyvūs ir negalite užmigti. Riebūs produktai taip pat nerekomenduojami vakare. Jie pailgina virškinimo fazę ir sutrumpina laiką, kurį praleidžiate ilsėdamiesi.

Apibendrinant galima teigti, kad jūsų pasirinktas maistas turi tiesioginės įtakos jūsų naktims ir miego kokybei.

Nepakankamos mitybos pasekmės

Nepakankama mityba - tai reguliarus ir per didelis menkos maistinės vertės maisto produktų vartojimas. Ji laikoma visiškai priešinga gerai mitybai. Todėl ji yra žalinga dėl daugelio priežasčių. Pirma, ji silpnina imuninę sistemą. Antra, dėl jos sutrinka hormonų pusiausvyra, kuri veikia visą organizmą. Trečia, ji verčia jus didinti pinigų sumą, kurią išleidžiate medicininei priežiūrai.

Imuninės sistemos susilpnėjimas

Imuninės sistemos dėka organizmas gali pasipriešinti ligoms ir infekcijoms. Tai tam tikra apsauga, savotiškas antivirusas, kuris yra kiekviename organizme ir ilgainiui vystosi. Kad tinkamai veiktų, imuninei sistemai reikia energijos. Todėl ji naudojasi maiste esančiomis kalorijomis ir maistinėmis medžiagomis.

Nepakankamai besimaitinantis žmogus valgo per mažai arba valgo mažai energinių medžiagų turintį maistą. Toks gyvenimo būdas nepadeda stiprinti imuninės sistemos. Dėl to prastai besimaitinantys žmonės daug dažniau suserga ligomis.

Hormoninių sutrikimų vystymasis

Hormonai - tai molekulės, kurios atlieka svarbų vaidmenį kiekviename jūsų gyvenimo aspekte. Kai kurie iš jų suteikia jums džiaugsmo, kai kurie sukelia baimę, o kai kurie yra atsakingi už seksualinio gyvenimo valdymą. Hormonų sistema yra nuolat aktyvi. Todėl jai reikia daug maistinių medžiagų.

Dėl nepakankamos mitybos organizmas negali aprūpinti hormonų kalorijomis, reikalingomis tinkamam jų veikimui. Dėl to hormonai negali atlikti visų savo užduočių. Dėl to :

  • sunku susikaupti;
  • pykčio priepuoliai;
  • Nuolatinis nuovargis;
  • erekcijos sutrikimai ir kt.
  • padidėjusios medicininės išlaidos ir kt.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tai turi įtakos visiems jūsų gyvenimo aspektams.

Padidėjusios medicininės išlaidos

Nepakankamai maitinantis kūnas yra nuolat blogos būklės. Kad ir kiek valgytumėte, jūsų mitybos poreikiai nepatenkinami. Todėl organizmas negali tinkamai vystytis. Dėl to atsiranda daugybė sutrikimų ir vis dažniau tenka lankytis pas gydytojus.

Nepakankama mityba nėra infekcijos ar patologijos rezultatas. Tai dešimčių neracionalių maisto pasirinkimų rezultatas. Todėl ji palieka sunkių padarinių organizmui. Labai sunku gydyti visus padarinius. Todėl sergantieji priversti išleisti daugybę pinigų konsultacijoms, vaistams ir įvairiems gydymo būdams.

Kokie yra geriausi asmeninio tobulėjimo principai, padedantys pagerinti jūsų gyvenimą?

Štai svarbiausi principai, kaip pagerinti savo gyvenimą:

Dovanojimas - būtina gausos sąlyga

Davimas visada yra susijęs su galimybe gauti, nes žmonių santykiai grindžiami abipusiškumo dinamika.

Taigi, kadangi santykiai yra nuolatinių mainų su kitais žmonėmis būsena, nustoti reikšti atvirumą ir altruizmą reiškia ruoštis konfliktams ir vienatvei.

Štai kodėl taip svarbu "duoti": tai skatina šių mainų tęstinumą ir sudaro palankiausias sąlygas gauti.

Kuo daugiau duodame, tuo daugiau gauname. Ir aš nekalbu apie garsųjį (ir dūminį) "traukos dėsnį".

Kalbu apie bendradarbiavimą, kuris nuo seno yra žmonijos civilizacijų pagrindas.

Kad pagerintumėte šią savo gyvenimo sritį, galite priimti tokį sprendimą: kiekvieną kartą, kai užmezgate su kuo nors santykius, ką nors jiems duokite. Ši dovana nebūtinai turi būti materiali.

Vertingiausios dovanos dažnai būna nematerialios, pavyzdžiui, meilė, dėmesys, komplimentai, pripažinimas, padrąsinimas, laiko dovanojimas ir pan.

Ugdykite atsiribojimą

Svarbu pirmiausia norėti to, ką turime, ir tuo pasitenkinti.

Jei norime ką nors įsigyti, pirmiausia galime atsisakyti prisirišimo prie to, ką norime įsigyti.

Tai atrodo paradoksalu: ketinimą gauti tai, ko trokštame, deriname su atsiribojimu nuo to, kad tai prarastume.

Taip yra todėl, kad visada esame prisirišę prie to, ką daiktai mums reiškia.

Taigi atsiribojimas palengvina sąmonę ir skatina laisvę. Galime viską gauti, galime viską prarasti.

Tai padeda mums atsiriboti nuo savęs ir suvokti, kad laimė daugiausia slypi mumyse pačiuose.

Ieškoti savo kelio ir gyvenimo tikslų

Kiekvienas gali rasti savo gyvenimo kelią ir tikslus. Kiekvienas turi bent vieną unikalų talentą ir asmeninį būdą jam išreikšti.

Kiekvienas žmogus visada turi gebėjimų, leidžiančių jam atlikti tam tikrus dalykus geriau nei kitiems. Tačiau kiekvienam talentui būdingi ir unikalūs poreikiai.

Kai šie poreikiai sutampa su kūrybine jūsų talento išraiška, tai ir įžiebia kibirkštį, suteikiančią jūsų gyvenimui prasmę. Taigi pagrindinis tikslas - atrasti, kas iš tikrųjų esame.

Taip pat reikia kuo dažniau išreikšti savo talentą, kai jį atrandame, ir nukreipti jį taip, kad jis tarnautų ir kitiems (ir pirmiausia).

Išsilaisvinkite nuo nepageidaujamų minčių, kurios verčia jus kentėti

Daugelis žmonių kenčia tylėdami, todėl nepageidaujamų minčių paleidimą laikau pirmuoju asmeninio tobulėjimo principu.

Iš tiesų šie žmonės kovoja su mintimis, kurios verčia juos kentėti, su mintimis, kurios vis sugrįžta ir susijusios su temomis, kurios gali būti labai nemalonios, o kartais net trikdančios.

Nereikia nė sakyti, kad tokia patirtis gali sukelti abejonių ir priversti žmogų suabejoti savimi dėl neteisingų priežasčių...

Nenuostabu, kad šis turinys mūsų sąmonėje gali būti mažų ir didelių kančių šaltinis.

Kovojant su šiomis mintimis, jos gali tapti įkyriomis, ir galiausiai jos užpildo mūsų kasdienį gyvenimą neigiamomis emocijomis.

Tokiomis aplinkybėmis sunku atsiduoti asmeniniam tobulėjimui.

Tačiau įmanoma suprasti, kodėl šios mintys vis sugrįžta ir kankina mūsų gyvenimus, atsigręžti atgal ir leisti joms išlaisvinti mūsų protą.

Dėl to mažiau nerimo, kančios ir geresnės būsenos.

Jei esate vienas iš tų žmonių, kurie tyliai kenčia nuo tokių minčių, kviečiu jus perskaityti šį išsamų straipsnį, kuriame bus paaiškinta, kaip jos veikia ir kaip nuo jų išsilaisvinti.

Mūsų įsitikinimai formuoja mūsų savivertę

Tai, ką galvojame apie save, tampa absoliučia tiesa, net jei tai yra absoliuti netiesa!

Todėl kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už tai, ką patiriame - ir geriausius, ir blogiausius dalykus.

Kadangi mes kontroliuojame savo mintis, o mūsų mintys kuria mūsų gyvenimo patirtį ir emocijas, galime pakeisti savo mąstymą ir kalbėjimą, kad sukurtume naują, konstruktyvesnę patirtį.

Pavyzdžiui, galite sau sakyti: "Visi man visada gali padėti", o ne "Kiti nori manimi pasinaudoti".

Kiekvienas iš šių įsitikinimų sukels labai skirtingus išgyvenimus ir emocijas. O tai, kuo tikime, tampa tiesa mums patiems...

Visi turime pagrindinę vertybę

Mes visi turime vienodą vidinę vertę, kurios iš mūsų niekas negali atimti. Deja, šia pamatine vertybe tikime retai...

Pavyzdžiui, asmuo, kuris yra įsitikinęs, kad niekas negali jo vertinti, patiria daugiau atstūmimo.

Taigi tikslas - atsisakyti destruktyvių įsitikinimų ir suvokti, kokie esame be galo mylimi, o tai padės mums geranoriškai žvelgti aplink save.

Turėdami tokį požiūrį į gyvenimą pastebėsite, kad žmonės, kuriems jau patinkate, jus labiau mėgsta, ir lengviau išreikšite savo meilę kitiems.

Mūsų veiksmų pagrindas - meilė (plačiąja prasme)

Dažnai būna sunku meilę paversti savo gyvenimo ir veiklos centru. Neturime laiko, esame per daug užsiėmę, per daug įsitempę...

Tačiau meilė ir gerumas sau ir kitiems palengvintų mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, jei bandome kontroliuoti kitus, švaistome savo energiją.

Kad galėtume taikyti šį principą, pirmiausia turime priimti, t. y. galime bendrauti su žmonėmis ir aplinkybėmis taip, kaip jie mums pasirodo. Šis atvirumas yra viena iš meilės formų.

Kitas svarbus šios "meilės" aspektas yra atsakomybė. Tai reiškia, kad niekas nekaltinamas dėl to, kas mums nutinka.

Kadangi visos problemos turi sprendimų ir galimybių, ši atsakomybė padeda mums kiekvieną situaciją paversti teigiama.

Esame linkę atkartoti emocinę aplinką, kurią patyrėme jaunystėje.

Vaikystės įtaka padeda mums pažinti save. Jos nėra nei geros, nei blogos.

Esame linkę elgtis su savimi taip, kaip elgėsi mūsų tėvai, ir dažnai atkuriame tokius santykius, kokius palaikėme su savo tėvais.

Mes kritikuojame save, jei tėvai mus kritikavo; mes neprarandame drąsos, jei tėvai mus drąsino.

Norėdami išsiaiškinti šį modelį savo gyvenime, pagalvokite, pavyzdžiui, apie savo santykius su viršininku darbe arba santykius su partneriu.

Jei šio testo rezultatas neigiamas, nekaltinkite tėvų. Jie padarė viską, ką galėjo, bet negalėjo išmokyti jūsų to, ko nežinojo. Būkite užjaučiantys savo tėvams ir vietoj to paklauskite jų apie savo vaikystę.

Taip geriau suprasite savo įsitikinimus, net jei jie galiausiai yra destruktyvūs, ir išmoksite išsilaisvinti nuo tam tikrų baimių ar sustabarėjusių minčių.

Didžiausia mūsų turima galia yra dabarties akimirkos galia.

Visos mūsų gyvenimo patirtys kyla iš akimirkų, kurias patyrėme per savo praeities mintis ir nuostatas. Tos akimirkos praėjo.

Dabar svarbu pasirinkti, ką galvojame, darome ir sakome dabartyje, ypač pasitelkiant atleidimą ir sąmoningumą.

Ši "galia" atsiranda dėl to, kad mūsų dabartis padeda formuoti įvykius, kuriuos patirsime rytoj, kitą savaitę, kitą mėnesį ir t. t. Taigi, ar mintys, kurias dabar puoselėjate, yra neigiamos, ar teigiamos?

Ar jie padeda kurti pasitenkinimo ir gerovės ateitį?

Net jei ilgą laiką puoselėjome destruktyvias mintis, praeitis neturi įtakos mūsų gyvenimui. Svarbiausia yra dabartis ir jos teigiamų pokyčių potencialas!

Tikrovė, su kuria susiduriame, yra mūsų mintys, ir mes galime pakeisti savo mintis...

Bet kokios problemos ir sunkumai, su kuriais susiduriame gyvenime, yra tik išorinis mūsų minčių ir vidinio gyvenimo poveikis.

Pavyzdžiui, savikritika, kuri lemia žemą savivertę, yra tik neigiama mintis apie save.

Kai sakote sau: "Aš nieko vertas", ši mintis sukelia daugybę pasekmių, įskaitant neigiamas emocijas, pavyzdžiui, liūdesį ir pyktį.

Todėl jei vengsite tokio mąstymo, išvengsite destruktyvių pasekmių, kurios paprastai atsiranda po to.

Kitaip tariant, jei pakeisite savo mintis į gerąją pusę, jūsų emocijos su džiaugsmu paseks ta pačia kryptimi.