Meditacija - tai visiems prieinama proto ir kūno praktika, kurią sudaro dėmesio sutelkimas į mintis ir pojūčius. Ji taip pat yra veiksminga sąjungininkė terapijos srityje. Ji dažniausiai naudojama siekiant pritraukti ramybę, atsipalaidavimą ir pusiausvyrą. Ji padeda pagerinti sveikatą ir savijautą.

Meditacija: Kaip ji veikia?

Susitelkdami į savo jausmus ir vidinį "aš", medituodami galime atleisti. Meditacijos pratimai ypač padeda puikiai atsipalaiduoti ir pašalinti neigiamas mintis bei stresą. Taigi medituojant galima susitelkti į autentiškus dalykus, taip pat išsiugdyti teigiamus įpročius, užtikrinančius gerą psichinę ir fizinę veiklą. Taigi tai gerina savijautą.

Meditacija yra daugelio dvasinių ir religinių papročių pagrindas, tačiau ją galima naudoti ir už šių papročių ribų.

Meditacijos principas pagrįstas minčių, emocijų ir kūno pojūčių santykiu.

Meditacijos rūšių yra įvairių, tačiau visos jos turi keturis bendrus bruožus:

• Rami ir tyli vieta, kurioje galima medituoti, nes trukdžių bus kuo mažiau.
• Patogi padėtis (sėdint, stovint ar vaikštant).
• Koncentracija į konkretų tašką, kuris kinta priklausomai nuo meditacijos stiliaus. Dėmesys gali būti sutelktas į kalbą, fizinio ar įsivaizduojamo objekto vizualizaciją arba pojūtį.
• Atviras požiūris, kuris palieka vietos meditacijai ir išsiblaškymui "pirmyn ir atgal".

Meditacijos technikos skiriasi viena nuo kitos. Labiausiai paplitusios šios meditacijos rūšys: vipasanos meditacija, transcendentinė meditacija, zen meditacija ir sąmoningumo meditacija. Pastaroji labiausiai paplitusi Vakaruose. Tai yra peržiūrėta vakarietiška tradicinės budistinės meditacijos versija.

Meditaciją sudaro vizualizacijos praktika, proto išvalymas ir koncentracijos įgūdžių lavinimas.

Meditacija: Kam ji skirta?

Tarpininkavimas - tai priemonė, padedanti pritraukti vidinę ramybę ir atpalaiduoti kūną bei protą. Meditacijos seansas leidžia atsipalaiduoti. Ši praktika padeda suvokti, kad protas yra veikiamas minčių antplūdžio, galinčio sukelti stresą ir neigiamas mintis.

Meditacijos principas leidžia mums išsivaduoti iš automatizmų, kuriuos primetame savo protui, ir nukreipti jį į esminius dalykus.

Apskritai meditacija gali padėti geriau susidoroti su kasdieniais sunkumais, įkrauti jėgas ir geriau jaustis.

Konkrečiau, kai kurios meditacijos technikos padeda numesti svorio, valdyti stresą ir emocijas, priimti geresnius sprendimus...

Meditaciją ištyrė mokslas, o jos poveikis įrodytas moksliniais tyrimais. Taigi, ji gali sulėtinti smegenų senėjimą, išmokyti geriau valdyti skausmą ar palengvinti depresijos simptomus.

Pagal budizmo tradiciją meditacijos tikslas - palengvinti kančią. Jos esmė - padėti sau užmegzti ryšį su savo vidiniu "aš" ir atsisakyti poreikio kontroliuoti.